1 Corinthians 15
1 Be to, broliai, aš skelbiu jums tą evangeliją, kurią jums paskelbiau, kurią ir priėmėte, ir kurioje stovite;
2 kuria esate ir išgelbėti, jei saugojate atmintyje, ką jums paskelbiau, nebent įtikėjote tuščiai.
3 Nes aš jums perdaviau pirmiausiai tai, ką ir gavau, – kad Kristus mirė už mūsų nuodėmes pagal Raštus;
4 ir kad buvo palaidotas, ir kad prisikėlė trečią dieną pagal Raštus;
5 ir kad buvo regėtas Kefo, paskui dvylikos;
6 po to buvo regėtas daugiau kaip penkių šimtų brolių vienu metu; iš kurių didesnė dalis išlikę iki dabar, bet kai kurie yra užmigę.
7 Po to buvo regėtas Jokūbo; paskui visų apaštalų.
8 O galiausiai iš visų buvo regėtas ir manęs, kaip nelaiku gimusio.
9 Nes aš esu mažiausias iš apaštalų, kad nesu tinkamas vadintis apaštalu, nes persekiojau Dievo bažnyčią.
10 Bet Dievo malone esu kas esu, ir man suteikta jo malonė nebuvo bergždžia; bet aš triūsiau gausiau negu jie visi, tačiau ne aš, bet Dievo malonė, kuri buvo su manimi.
11 Todėl ar tai buvau aš, ar jie, taip mes skelbiame, ir taip jūs įtikėjote.
12 Na, o jei Kristus yra skelbiamas, kad prisikėlė iš numirusių, kaipgi kai kurie tarp jūsų sako, kad nėra mirusiųjų prisikėlimo?
13 Bet jei nėra mirusiųjų prisikėlimo, tai Kristus nėra prisikėlęs;
14 o jei Kristus nėra prisikėlęs, tai mūsų skelbimas tuščias, ir jūsų tikėjimas irgi tuščias.
15 Taip, ir mes esame randami melagingais Dievo liudytojais; nes mes liudijome apie Dievą, kad jis prikėlė Kristų, kurio jis neprikėlė, jeigu taip yra, kad mirusieji neprisikelia.
16 Nes jei mirusieji neprisikelia, tada Kristus nėra prikeltas;
17 o jei Kristus nėra prikeltas, jūsų tikėjimas yra tuščias; jūs tebesate savo nuodėmėse.
18 Tada ir tie, kurie užmigę Kristuje, yra pražuvę.
19 Jei tik šiame gyvenime mes turime viltį Kristuje, mes iš visų žmonių esame labiausiai apgailėtini.
20 Bet dabar Kristus yra prisikėlęs iš numirusiųjų ir tapo pirmavaisiais tų, kurie užmigo.
21 Nes kadangi per žmogų atėjo mirtis, per žmogų atėjo ir mirusiųjų prisikėlimas.
22 Nes kaip Adome visi miršta, taip ir Kristuje visi bus atgaivinti.
23 Bet kiekvienas pagal savo eilę: Kristus – pirmavaisiai; po to tie, kurie yra Kristaus, jam ateinant.
24 Tada ateis galas, kai jis bus atidavęs karalystę Dievui – Tėvui; kai bus nuslopinęs kiekvieną valdymą ir kiekvieną valdžią bei jėgą.
25 Nes jis turi karaliauti, kol padės visus priešus po savo kojomis.
26 Paskutinis priešas, kuris bus sunaikintas, yra mirtis.
27 Nes jis visa padėjo po jo kojomis. Bet kai jis sako, kad visa yra po juo padėta, yra aišku, kad išskyrus tą, kuris po juo visa padėjo.
28 O kai visa bus jam pajungta, tada ir pats Sūnus bus pavaldus tam, kuris padėjo visa po juo, kad Dievas būtų visa visame.
29 Kita vertus, ką darys tie, kurie pakrikštyti už mirusiuosius, jei mirusieji iš viso neprisikelia? Tad kodėl jie pakrikštyti už mirusiuosius?
30 Ir kodėl mes kiekvieną valandą stovime pavojuje?
31 Aš tvirtinu jūsų džiaugsmu, kurio turiu Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje, aš mirštu kasdien.
32 Jei kaip žmogus kovojau su žvėrimis Efeze, koks man iš to pranašumas, jei mirusieji neprisikelia? Valgykime ir gerkime; nes rytoj mirsime.
33 Nebūkite suklaidinti: piktos šnekos gadina gerus papročius.
34 Atsibuskite teisumui ir nenuodėmiaukite; nes kai kurie neturi Dievo pažinimo; aš kalbu tai jūsų gėdai.
35 Bet kai kas sakys: „Kaip mirusieji yra prikeliami? Ir kokiu kūnu jie ateina?“
36 Kvaily, tai, ką sėji, neatgyja, jei nenumiršta;
37 ir tai, ką sėji, tu sėji ne tą kūną, kuris bus, bet pliką grūdą, kaip pasitaiko, kviečio arba kokį kitą grūdą,
38 bet Dievas duoda jam kūną kaip panorėjęs ir kiekvienai sėklai jos pačios kūną.
39 Ne visi kūnai yra tokie pat kūnai; bet vienokia žmonių kūno rūšis, kitokia – gyvūlių kūno, kitokia – žuvų, ir kitokia – paukščių.
40 Taip pat yra ir dangiškieji kūnai bei žemiškieji kūnai, bet vienokia dangiškųjų šlovė, o kitokia žemiškųjų šlovė.
41 Vienokia yra saulės šlovė, kitokia mėnulio šlovė, ir kitokia žvaigždžių šlovė; nes viena žvaigždė skiriasi nuo kitos žvaigždės šlove.
42 Toks yra ir mirusiųjų prisikėlimas. Sėjamas gedime, prikeliamas negedime;
43 sėjamas negarbėje, prikeliamas šlovėje; sėjamas silpnume, prikeliamas jėgoje;
44 sėjamas prigimtinis kūnas, prikeliamas dvasinis kūnas. Yra prigimtinis kūnas ir yra dvasinis kūnas.
45 Ir taip yra parašyta: „Pirmasis žmogus Adomas buvo padarytas gyva siela, paskutinis Adomas buvo padarytas atgaivinančia dvasia“.
46 Tačiau pirmasis buvo ne dvasinis, o prigimtinis; o po to dvasinis.
47 Pirmasis žmogus – iš žemės, žemiškas, antrasis žmogus – Viešpats iš dangaus.
48 Koks yra žemiškas, tokie ir žemiškieji; ir koks yra dangiškasis, tokie ir dangiškieji.
49 Ir kaip nešiojome žemiškojo atvaizdą, nešiosime ir dangiškojo atvaizdą.
50 Na, o aš tai sakau, broliai, kad kūnas ir kraujas negali paveldėti Dievo karalystės; nei gedimas paveldėti negedimo.
51 Štai aš išdėstau jums paslaptį: mes ne visi užmigsime, bet visi būsime pakeisti;
52 akimirksniu, akies mirksniu, per paskutinįjį trimitavimą; nes trimitas nuskambės, ir mirusieji bus prikelti negendantys, ir mes būsime pakeisti.
53 Nes šis gendantis turi apsivilkti negendamumu ir šis mirtingas turi apsivilkti nemirtingumu.
54 Taigi kai šis gendantis apsivilks negendamumu ir šis mirtingas apsivilks nemirtingumu, tada išsipildys užrašytas pasakymas: „Mirtis yra praryta pergalėje.
55 O mirtie, kur tavo geluonis? O kape, kur tavo pergalė?“
56 Mirties geluonis – nuodėmė; o nuodėmės jėga – įstatymas.
57 Bet ačiū tebūna Dievui, kuris duoda mums pergalę per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų.
58 Todėl, mano mylimieji broliai, būkite tvirti, nepajudinami, visuomet gausūs Viešpaties darbe, kadangi žinote, kad jūsų triūsas nėra veltui Viešpatyje.